Statoil – vienas pagrindinių prekės ženklų Baltijos šalyse, garsėjantis aukšta produktų ir aptarnavimo kokybe. Pagrindinės Statoil tepalų gamyklos yra Norvegijoje ir Švedijoje. Abi gamyklos ir visi produktai yra sertifikuoti. Dauguma Statoil tepalų yra pripažinti žymiausių pasaulio variklių gamintojų.

Satoil Lubricants vykdo didmeninę alyvų ir tepalų prekybą, atitinkančią tarptautinius ACEA, API ir SAE standartus. .

Statoil Lubricants siūlo alyvas, atitinkančias Statoil vardą ir pateisinančias klientų lūkesčius. Tai puiki kokybė už gerą kainą.

 

Lietuva Statoil Didmeninės prekybos tepalais departamentas pradėjo veikti 1997 m. sausio mėn. Šiandien klientams siūloma per 500 pavadinimų aukštos kokybės produktų, skirtų transportui, pramonei ir kitoms ūkio šakoms.

 

Be tepalų prekybos, departamentas teikia papildomas paslaugas: alyvos mėginių analizę, kvalifikuotų Švedijos inžinierių ir Lietuva Statoil darbuotojų konsultacijas parenkant varikliams ir įrengimams tinkamus tepalus.

 

Šiaurės ir Rytų Lietuvos regione – Ramūnas Vaitkus,

tel. 8 687 44 432

Vidurio ir Pietų Lietuvos regione – Nerijus Sprangauskas,

tel. 8 698 57 889

Vakarų Lietuvos regione – Kęstutis Norvilas,

tel. 8 687 33 274

 

 

 

 

Naudojimosi automobiliu instrukcijoje detaliai nurodomi reikalavimai, pagal kuriuos pasirenkamas variklio alyvos tipas. Šiuos reikalavimus kelia toliau išvardytos sistemos.

 

 

 

SAE (pvz., SAE 5W-40) nurodo alyvos klampumo klasę arba tirštumo laipsnį. Kuo aukštesnis alyvos SAE laipsnis, tuo didesnis jos klampumas esant 100°C temperatūrai. Klampumas esant 100°C temperatūrai parodo alyvos leistinąją apkrovą arba variklio apsaugą eksploatuojant, o klampumas žemoje temperatūroje (W laipsnis, W=žiema) rodo alyvos takumą šaltoje aplinkoje.

 

SAE 5W-40 yra taip vadinama "multi-laipsniška" alyva, t.y. ji pasižymi geromis užvedimo savybėmis esant žemai temperatūrai ir tuo pat metu padengia variklį geru tepalų sluoksniu esant aukštai temperatūrai.

 

 

API (American Petroleum Institute). Tai yra amerikietiška klasifikavimo sistema, nurodanti variklio alyvos kokybės lygį. Sistema yra padalyta į dvi dalis: viena dalis skirta benzininiams varikliams ir žymima S raide (nuo SF iki SL), o kita - dyzeliniams varikliams, žymima raide C (nuo CD iki Ci-4). Antroji raidė nurodo kokybės lygį. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra ši raidė, tuo aukštesnius kokybės reikalavimus atitinka alyva.

 

ACEA (Europos automobilių gamintojų organizacija). Tai europietiška klasifikavimo sistema, kuri taip pat nurodo variklio alyvos kokybės lygį. Ši sistema yra suskirstyta į tris dalis: viena dalis skirta benzininiams varikliams ir yra žymima raide A (A1, A2, A3), kita -lengviesiems dyzeliniams varikliams žymima raide B (B1, B2, B3, B4) ir trečioji - sunkiesiems dyzeliniams varikliams žymima raide E (E1, E2, E3, E4, E5). ACEAA1 ir B1 kelia aukštus reikalavimus degalų taupymo savybėms. Tai reiškia, kad ACE A1 sistemoje aukštesnė kokybė nėra nuosekliai išreiškiama didesniais skaičiais.

 

Kad variklio alyva būtų pripažinta, kai kurie automobilių gamintojai, be APIr ACEA sistemų, kelia savus specifinius reikalavimus (pvz., VW, MB). Tokio pobūdžio pripažinimas būna nurodytas etiketėje kartu su API ir ACEA klasifikavimu.

 

 

Alyvos keitimo dažnumas priklauso nuo važiavimo būdo. Reikia atkreipti dėmesį, kad automobilių gamintojų rekomenduojami alyvos keitimo intervalai tinka esant palankioms važiavimo sąlygoms. Nepalankios važiavimo sąlygos gali būti, pavyzdžiui:

 

Skandinavijoje dažnai važiuojami trumpi atstumai šaltu ir drėgnu oru. Tokios važiavimo sąlygos be perstojo silpnina tepamąsias ir apsaugines savybes. Todėl patartina keisti alyvą du kartus per metus: pavasarį ir rudenį.

 

Automobilio naudojimo instrukcijoje taip pat detaliai nurodomi reikalavimai, pagal kuriuos pasirenkamas pavarų dėžės/transmisinės alyvos tipas. Labai svarbu laikytis šių reikalavimų, tiek pateikiamų iš SAE arba API sąrašo, tiek ir keliamų automobilių gamintojų rekomenduojamoms "specialioms alyvoms".

 

 

SAE pavarų dėžės alyvų sistema yra sudaryta tokiu pat principu kaip ir variklio alyvų, bet klampumo klasė žymima didesniais skaičiais (75W, 80W, 85W, 90, 140 ir 250). Tai reiškia, kad, pvz., pavarų dėžės alyva SAE 75W atitinka variklio alyvą SAE 1OI/I/.

 

 

API. Klasifikavimo sistema nurodo pavarų dėžės alyvų kokybę, žymimą GL-1, GL-4, GL-5 ir GL-6. Čia aukštesnė kokybė nėra žymima didesniais skaičiais. Raidės GL (Gear Lubricant) naudojamos siekiant parodyti, kad tai yra pavarų dėžės alyva, o skaičius nurodo EP (Extreme Pressure) priedų kiekį bei naudojimo sritį.

 

API GL-1 yra EP priedų neturinti alyva. API GL-4 sudėtyje yra švelnių EP priedų ir ši alyva plačiai naudojama mechaninėse pavarų dėžėse. API GL-5 sudėtyje yra stiprių EP priedų. Ši alyva paprastai naudojama hipoidinėse pavarų dėžėse ir diferencialuose. API GL-6 Norvegijoje naudojama labai retai, tačiau ją naudoja kai kurios gamyklos.

 

 

 

Su pramone susijusioje veikloje naudojami tepalai apima labai daug sričių. Įvairūs tepalai yra pagaminti skirtingų tipų bazinių alyvų pagrindu. Tam naudojamos grynos mineralinės arba sintetinės alyvos, pvz., polialfaolefinai (PAO), poliglikolis, alkilbenzolas ir biologiškai skaidūs esteriai. Kalbant apie tipines pramonines alyvas, reikia pasakyti, kad jos negali būti taip sėkmingai maišomos viena su kita kaip variklio alyvos. Pavyzdžiui, poliglikolio bazės pagrindu pagamintos alyvos negali būti maišomos su kitomis alyvomis, kadangi tai sukeltų pažeidimų ar net avarijų. Todėl maišant alyvą reikia įsitikinti, kad tai daryti galima, ir tik po to pradėti eksploatuoti mašiną/įrangą. Jei nesate tuo įsitikinę, rekomenduojama kreiptis į Statoil Lubricants.

 

Kad tepalai būtų sėkmingai naudojami įvairiomis sąlygomis, jie turi pasižymėti skirtingomis savybėmis, pvz., lauke naudojamos hidraulinės alyvos turi pakelti temperatūros svyravimus, tačiau toks reikalavimas nekeliamas patalpose naudojamoms hidraulinėms alyvoms. Kraštutiniai alyvų naudojimo taškai yra dideles apkrovas patiriančių pavarų tepimas iš vienos pusės ir grynos gamybinės alyvos iš kitos pusės. Transmisinėse alyvose yra priedų, turinčių užtikrinti optimalų sutepimą atšiauriomis sąlygomis. Tuo tarpu gamybinės alyvos dažnai būna sudarytos tik iš bazinės alyvos be jokių priedų. Tokios alyvos pramonėje dažnai naudojamos kaip kitų gaminių žaliava.

 

Pramoninių alyvų klampumas nurodomas ne pagal SAE sistemą, o pagal ISO VG laipsnius. 1975 metais ISO (International Standartization Organization) pasiūlė 40°C temperatūroje išmatuoto klampumo cSf (mmVs) klasifikavimo sistemą. Sistema iš viso aprėpia 18 klampumo laipsnių - nuo ISO VG 2 iki ISO VG 1500 ir, skirtingai nei

 

Engler'io laipsniai ar Redvvood'o sekundės ir pan., yra nepriekaištinga moksliniu požiūriu. Jei norima, kad klampumo amplitudė nenukryptų nuo vidutinio klampumo kiekvienoje iš 18 grupių daugiau nei 10%, reikia pasakyti, kad sistema pasižymi ne tęstinumu, o tarp laipsnių nustatytais tarpais. Ateityje ISO sistema palengvins tepalų tiekėjų, naudotojų ir mašinų gamintojų bendradarbiavimą bei tarpusavio supratimą.

Tuo pat metu reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriose mašinų naudojimo taisyklėse klampumas vis dar nurodomas kitais vienetais ir esant kitokiai naudojimo temperatūrai. Norint palyginti su ISO laipsniais, tai gali sukelti šiokių tokių sunkumų. Kilus abejonėms, kreipkitės į "Statoil Lubricants".

 

 

 

Statoil Lubricants siūlo visiškai sukomplektuotą metalo apdirbimo produktų pasirinkimą. Pagal apdirbimo tipą metalo apdorojimas yra skirstomas į dvi pagrindines grupes: apdorojimą, kurio metu išsiskiria drožlės, ir plastinį apdirbimą. Medžiagas atskiriantis apdorojimas aprėpia, pvz.: šlifavimą, tekinimą, frezavimą ir gręžimą. Plastinio apdorojimo pavyzdžiai yra valcavimas, lankstymas, kalimas, tempimas ir presavimas.

 

Mašinų statybos pramonei skirtus pjovimo skysčius galima suskirstyti į tris grupes: alyvos, skirtos pjovimo įrankiams tepti bei aušinti, emulsijos ir tirpalai. Alyvos pjovimo įrankiams tepti ir aušinti yra nemaišomos su vandeniu. Jos gali būti sukurtos įvairių tipų bazinių alyvų, pvz., mineralinių arba baltųjų alyvų, taip pat ir natūralių bei sintetinių esterių pagrindu. Pjovimo įrankiams tepti ir aušinti skirtose alyvose, be bazinių alyvų, dažniausiai dar būna įvairių priedų, skirtų mažinti trintį tarp įrankio ir apdorojamo gaminio. Priklausomai nuo apdirbimo sudėtingumo laipsnio, naudojami įvairūs priedų tipai. Pavyzdžiui, atliekant sudėtingą apdorojimą, naudojami taip vadinami EP priedai. Emulsija yra su vandeniu maišoma alyva, praturtinta įvairių tipų priedais, skirtais reguliuoti pH kiekį, suteikti antikorozinę apsaugą ir patenkinti tepimo poreikius. Tirpaluose nėra alyvos, jie pagaminti vandens pagrindu ir yra praturtinti priedais, skirtais reguliuoti pH kiekį bei suteikti patikimą antikorozinę apsaugą.

 

Pjovimo skysčiai pasižymi trejopa funkcija: mažina trintį tarp įrankio ir metalo, aušina ir šalina apdirbimo metu susidarančias drožles. Produkto pasirinkimą lemia apdorojimo metodas ir medžiagos tipas. Teisingai naudojamas skystis ilgina įrankių tarnavimo laiką, didina paviršiaus lygumą, atlikimo tikslumą ir padeda kontroliuoti darbą su drožlėmis.

 

Su vandeniu maišomi pjovimo įrankiai yra labiausiai plintantis produktas. Taip yra dėl trijų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, vis didėja pramonėje naudojamų staklių greitis, todėl keliami reikalavimai efektyvesniam aušinimui. Be to, dėl vis geresnio pjovimo skysčių panaudojimo, mažėja tepimo poreikiai. Dar viena priežastis yra padidėjęs visuotinis dėmesys aplinkos apsaugai.

 

Renkantis metalo apdirbimo skystį, Statoil Lubricants mielai suteiks Jums individualių rekomendacijų. Teisingai pasirinkti metalo apdirbimo skystį yra ypač svarbu atliekant aukštus reikalavimus keliantį apdirbimą, dirbant su sunkiau apdorojamomis medžiagomis arba tada, kai susiduriama su sudėtingais aplinkos apsaugos ir darbo aplinkos klausimais.

 

Kituose puslapiuose pateikiami pagrindiniai Statoil produktai, naudojami atliekant metalo apdirbimą. Be šios produktų programos, mes dar siūlome elektrokibirkštinio apdorojimo skysčius, šlifavimo, valcavimo ir perforavimo alyvas bei valcavimo emulsijas.

 

 

 

Dyzeliniai laivų varikliai yra plati sritis, kurioje sutinkami skirtingų tipų, dydžių, konstrukcijų ir galingumo varikliai. Varomųjų variklių srityje mes kalbame apie sekcijas, kurių galingumas siekia per 60000 kW, t.y. daugiau nei 95000 arklio jėgų, ir apie sukomplektuotus vieno cilindro variklius, kurių galingumas yra 10 arklio jėgų ir mažiau. Skirtumas tarp įvairių variklių yra didžiulis, todėl tepalai turi būti parenkami atsižvelgiant į skirtingų variklių konstrukcijų keliamus reikalavimus.

 

Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tepalų kokybę:

Perkant didesnius dyzelinius laivų variklius, išskiriamos dvi pagrindinės grupės:

Toliau grubiai skirstoma į dar tris grupes. Pirmajai grupei priskiriami dideli lėtaeigiai Low Speed varikliai, kurių apsisukimų skaičius siekia iki 350 kartų per minutę. Vidurinę grupę sudaro Medium Speeed varikliai, kurių apsisukimų skaičius siekia nuo 350 iki 1250 kartų per minutę. High Speed variklių apsisukimų skaičius yra didesnis nei 1250 kartų per minutę. Šiandien didelių kreickopfinių variklių galingumas gali viršyti 70 000 kW, paskirstomų 12 cilindrų, o apsisukimų skaičius yra maždaug 100 kartų per minutę (Low Speed). Didesnio skersinio variklio pavyzdys galėtų būti maždaug 2000 kW galingumo šešių cilindrų blokas. Jo apsisukimų skaičius yra maždaug 600-900 kartų per minutę, o vienam cilindrui tenka maždaug 370 kW (Medium Speed). Greitaeigiai varikliai turi būti naudojami kaip varomieji greitaeigių laivų varikliai. Čia mes randame variklius, kurių galingumas siekia 2000-3000 arklio jėgų, o apsisukimų skaičius - 1800-2100 kartų per minutę. Tai lengvi ir kompaktiški vienetai, dažnai turintys 16 cilindrų (High Speed).

 

Didieji dyzeliniai laivų varikliai gaminami kreickopfinių principu su atskiromis cilindrų ir sistemos/guolių tepimo sistemomis. Tuo tarpu skersinių variklių konstrukcija daugiau primena tradicinį sunkvežimio variklį, čia naudojama bendra cilindrų ir guolių tepimo sistema.

 

Mūsų tepalų programa aprėpia laivybai būdingas naudojimo sritis. Kalbant apie variklio alyvas, mes teikiame prioritetą gero sutepimo ir valymo savybėms tiek šiltuose, tiek ir šaltuose mechanizmo skyriuose. Toliau mes griežtai reikalaujame, kad alyva gerai veiktų esant aukštai temperatūrai ir būtų geras oksidacinis stabilumas.

 

Naudojamas kuras yra tepalų pasirinkimą nulemiantis faktorius. Šiandien populiaru dyzeliniuose laivų varikliuose naudoti tiek sunkiąsias, tiek lengvąsias mineralines alyvas, tačiau netrukus svaria alternatyva taps dujos.

 

Tepalų kokybė visada turi būti pasirenkama įvertinant naudojamų degalų kokybę ir tipą.

 

 

 

Tepalų pasirinkimas turi tiesioginį poveikį guolių našumui ir tarnavimo laikui. Kad guoliai funkcionuotų kuo ilgiau, parenkant konsistencinius tepalus, reikia atsižvelgti į:

 

Charakterizuojant konsistencinius tepalus, dažnai nurodomas NLGI skaičius, alyvos tipas, bazinės alyvos klampumas ir kokių tirštiklių bazės pagrindu jie yra pagaminti. Konsistencinių tepalų konsistenciją nurodo NLGI sistema.

 

1, 2 ir 3 konsistencijos klasės konsistenciniai tepalai naudojami ritininiams guoliams. Daugeliu atvejų naudojami 2 konsistencijos klasės konsistenciniai tepalai. Centralizuotoje tepimo įrangoje dažnai naudojami minkštesni tepalai - nuo NLGI 2 iki NLGI 000.

 

Alyva gali būti mineralinio, sintetinio arba augalinio tipo. Sintetinės bazinės alyvos pasižymi geriausiomis veikimo žemoje ir aukštoje temperatūroje savybėmis.

 

Bazinės alyvos klampumas suteikia padengiančiam konsistencinių tepalų sluoksniui storio. Dažniausiai dideliu bazinės alyvos klampumu pasižymintys konsistenciniai tepalai naudojami lėtai judantiems guoliams. Tuo tarpu mažu bazinės alyvos klampumu pasižymintys konsistenciniai tepalai naudojami greitai judantiems guoliams.

 

Dažniausiai pasitaikančių konsistencinių tepalų tipų tirštiklis būna iš kalcio (Ca), natrio (Na) arba ličio (Li) pagamintas muilas.

Atitinkamai yra ir kompleksiniai konsistenciniai tepalai su tų pačių tipų muilu. Kieti priedai, kaip molibdendi-sulfidas (MoS2) arba grafitas, dedami siekiant pagerinti tarpinių sluoksnių sutepimą.

 

Konsistenciniai tepalai su kalcio muilu netirpsta vandenyje ir pasižymi geru mechaniniu stabilumu. Tinka naudoti iki 100°C temperatūros.

Konsistenciniams tepalams su natrio muilu kenkia vanduo, todėl jų negalima naudoti "šlapiems" guoliams. Šie tepalai dažnai būna ilgapluoščiai ir gerai tinka lėtaeigių krumplinių pavarų tepimui ir pan.

 

Konsistenciniai tepalai su ličio muilu yra plačiai naudojami. Jie pasižymi geromis veikimo savybėmis esant aukštam slėgiui ir tinka darbui įvairioje temperatūroje.

 

Kompleksiniai konsistenciniai tepalai daugeliu atveju gerai tinka esant aukštai temperatūrai ir pasižymi didesniu mechaniniu stabilumu, atsparumu vandeniui bei geresnėmis EP savybėmis, nei atitinkami tradiciniai konsistenciniai tepalai.

 

 

 

1975 metais ISO (International Standartization Organization) pasiūlė 40°C temperatūroje išmatuoto klampumo cSt (mm2/s) klasifikavimo sistemą. Sistema išviso aprėpia 18 klampumo laipsnių - nuo ISO VG 2 iki ISO VG 1500 ir, skirtingai nei En-gler'io laipsniai ar Redvvood'o sekundės ir pan., yra nepriekaištinga moksliniu požiūriu. Jei norima, kad klampumo amplitudė nenukryptų nuo vidutinio klampumo kiekvienoje iš 18 grupių daugiau nei 10%, reikia pasakyti, kad sistema pasižymi ne tęstinumu, o tarp laipsnių nustatytais tarpais. ISO sistema palengvina tepalų tiekėjų, naudotojų ir mašinų gamintojų bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą.